blank
A|Ą|B|C|Č|D|E|Ę|Ė|F|G|H|I|Į|Y|J|K|L|M|N|O|P|R|S|Š|T|U|Ų|Ū|V|Z|Ž
blank
blank
blank
blank
blank
sintagma
sintagm‖à [gr. syntagma – kas sujungta]: 1. sintaksinis intonacinis prasminis vienetas (žodis arba žodžių grupė), pvz., šioje S. Nėries eilėraščio eilutėje yra 4 ~os: „Nubarstysiu /anksti rytą /pilną kelią/ gėlėmis“; 2. dviejų kalbos elementų (žodžių arba žodžio dalių) junginys, kurio 1 elementas yra pažymimasis, o kitas – pažymintysis, pvz., „šluotkotis“, čia „šluot-„ – pažymimasis elementas, „-kotis“ – pažymintysis; 3. pagrindinis sintaksinis vienetas, pasireiškiantis daugeliu variantų, kuriuos sąlygoja sintaksinis kontekstas.
blank
blank