blank
A|Ą|B|C|Č|D|E|Ę|Ė|F|G|H|I|Į|Y|J|K|L|M|N|O|P|R|S|Š|T|U|Ų|Ū|V|Z|Ž
blank
blank
blank
blank
blank
oficina
oficinà [lot. officina — dirbtuvė]: 1. atskiras dvaro ansamblio pastatas arba jo reprezentacinių rūmų šoninė dalis, kurioje įrengiama virtuvė, skalbykla bei kitos pagalbinės patalpos, tarnų gyv. kambariai; 2. XV—XVIII a. spaustuvė.
blank
blank